Pipedija duoda visą kontentą kaip ir randa - be jokių ten išankstinių ar dar belenkokių leidimų, nemokamai ir su teise belenkaip iškraipyti beigi platinti, kaip tik į galvą šaus. Ale gi bet jau, jei publikuojat originalų turinį išu čionais, tai bent linką į mumei įdėkit, nes jei gailėsit, tai žadinom jus palaikysim, nes mes tai visur linkus dedam!
Išprotėję varškės grobikai atsišaudo ir bando slėptis, blokuodami duris, tačiau adminai laužiasi be gailesčio, o hintai eina vis iš naujo ir kiti!
Įnirtingos brutalios atakos tęsėsi per naktį, o išvargę varškiagrobiai jau ima pasiduoti. tūkstančiai ir milijonai kreipinių keliauja kelvedėm į žiniatinklio stotį, baigdami išsekinti ir puolėjus, ir gynėjus, tad neabejojam, kad eina paskutiniosios minutės!
Varškę atėmė banditai, o iš virš pusės šimto arba gerokai daugiau prasibrovusiųjų per pirmus etapus, dar nepavyko įsilaužti ir atimti raktų, beklaidžiojant painiavoj visoj. Nes ne kitaip, o beprotybė yra varškė, o varškė visur kelia chaosą.
Pipedija Net News neabejoja, kad faktai ir varškė bus surasti. Bet kol kas vis dar siautėja košmariški varškiagrobiai.
Kažkokie lotyniškai besivadinantys pagrobė varškę ir skelbiasi visiems “all your varske are belong to us”. Bet tai dar neaišku, kuo čia viskas baigsis. Grobikų paieškas organizuoja sistemų administratorių šventę rengianti Baltneta.
Daugiau apie varškę informacijų galima rasti vienintelėje patikimoje enciklopedijoje Vikipedijoje, nes tai vienintelė išsami informacija, o taip pat - ir vienintelė patikima informacija šiuolaikinėje žinių visuomenėje.
Vienok dar nei kuri varškė neatrasta, nors Baltnetos paskelbtos masinės gaudynės trunka jau kelias valandas. Šaltiniai praneša, kad tiktais 11 žmonių įstengė kažkokiais būdais įveikti vieną pirmąjį etapą, o kiti vis dar blaškosi.
Pakvaišęs pacukas iš Rokiškio, prisipažinęs kad pavogė varškę, paskui viską neigė ir kažkodėl pasiteisinimus rašė rumuniškai, nurodydamas kitus kaltininkus slaptais kodais. Vienok tieji kiti irgi tyli užsičiaupę ir nesako nuorodų.
Kas bus tasai, kas atras varškės banditų serverius ir visus pamaitins nemokama varške? Atsakymą galimai žino politikos mecenatas ir rinkimų kandidatas Užkalnis, tačiau kur slepiasi paslaptis?
Like a lot of job seekers, IT pros are using social media sites to network and market themselves. But many are concerned about content on their profiles hurting their job searches.
Via CNET News
Programuotojas iš JAV Semas Barnetas sukūrė programą, leidžiančią slėpti failus nuotraukose, video įrašuose ir kitoje vartotojų internete talpinamoje medžiagoje. Tokiu būdu programos autorius siūlo kovoti su interneto cenzūra, rašo „PC Pro“.
Barnetas mano, kad programa padės išvengti cenzūros gyventojams tų šalių, kuriuose valdžia blokuoja nepageidaujamą interneto turinį. Jei vartotojas nori įkelti į internetą failą, kuris gali būti priskirtas šiai kategorijai, programos pagalbą jis gali patalpinti failą į nuotrauką arba vaizdo įrašą, o vėliau įkelti, pavyzdžiui, į „Flickr“ arba YouTube“. Norint gauti paslėptą informaciją, programos pagalba failą reikia dešifruoti.
Išsamią ataskaitą apie „Callage“ pavadinimą gavusią programą Semas Barnetas žada pateikti rugpjūtį.
Via IT Bazė
Via Trends in the Living Networks
Via Intac
Visai neseniai kilo reiškinys, kurį pavadinčiau “antroji Facebook banga” - tai yra kai socialinis tinklas leido integruoti savo funkcijas į kitų žmonių svetaines. Tai ir “Like” mygtukai, ir Facebook Connect, ir Open Graph technologija, ir kitokios funkcijos. Visa tai yra gražu ir perspektyvu, tačiau ar tikrai saugu? Viena vertus, iš Facebook pusės saugumas užtikrintas pakankamai gerai, bet košės sau prisidaryti gali patys vartotojai per žioplumą. Kaip būtent? Papasakosiu žemiau.
Paimkime vieną konkretų pavyzdį. Neseniai Lietuvoje atsirado vienas naujas projektas ***.lt, leidžiantis siūlyti įdomias patikusias naujienas iš įvairių portalų į bendrą ***.lt srautą. Bet siūlyti naujienas gali tik prisiregistravę vartotojai. Laimei, nebūtina portale registruotis, o galima tiesiog prisijungti su savo Facebook slaptažodžiu, taip identifikuojant save. Atrodo forma štai taip:
Puiku, kelios galimybės - galima užpildyti formą arba prisijungti per Facebook. Gerai, pasirenkame pastarajį variantą, nes nenorime turėti dar vieno atskiro vartotojo dar viename tinklalapyje. Spaudžiame “Connect with Facebook”, ir tada iššoka langas su maždaug tokiu vaizdu:
Trumpai tariant, įveskite savo Facebook vartotoją ir slaptažodį, ir jus rokit.lt sistema atpažins per Facebook. Pats praėjau registravimo procesą iki galo, ten siūlo dar pasirinkti ***.lt vartotojo vardą, ir viskas - gali siūlyti naujieną į portalą. Tačiau užduosiu klausimą: jeigu tinklalapyje, kuriame pirmą kartą lankotės, yra mygtukas “Connect with Facebook” ir iššoka langas su prašymu įvesti Facebook slaptažodį, kas jums duoda garantiją, kad slaptažodžio prašo būtent Facebook.com, o ne kas nors kitas?
Via SkaitykIT
Užėjus į http://www.lietuviskai.lt/ jums pasiūlys rašyti lietuviškai ir redirektins(automatiškai pereis) į http://www.lietuviškai.lt/ Kaip visada sunkmečiu atsiranda gražių „akcijų atrakcijų“, kad ir http://www.laisveskelias.lt/ siūlo pirkti plytą už 25-50lt ir įdėti į laisvės kelio skulptūrą, deja šis interneto vardas dar neturi mutavusio klono www.laisvėskelias.lt , ei vos nepamiršau elektroninį paštą irgi nori padaryti su lietuviškom raidėm, ech kokia graži akcija. Tikrai? Išanalizuokim.
Tarkim jūs turite internetinį adresą tankuviksrai.lt ir elektroninį paštą sefas@tankuviksrai.lt. Prekyba sekasi gerai – viskas gražu , bet štai sugalvojote prisijungti prie akcijos ir pakeisti į tankųvikšrai.lt , šefas@tankųvikšrai.lt ir staiga beveik nebeliko naujų klientų, bei dauguma draugų jus pamiršo, neberašo e-mailų, nors jūs juos informavote apie pasikeitimus. Kodėl? Jie neturi lietuvybės kompiuteryje, ar tai problema? Žinant lietuvišką IT raštingumą taip, ne kiekvienas sugeba pats tvarkytis kompiuterius, visgi net jei sugebėtu negalima pamiršti užsieniečių, nes internetas yra ne tik Lietuvoje, klientai ir draugai iš svetimų šalių bus priversti tvarkytis kompiuterius, kad jie palaikytu Lietuvių kalbą, ar jie tai darys? NE. Tad jūs priverstas turėti du adresus ir du elektroninius paštus tik vardan idėjos, tai kainuoja ir laiką ir pinigus. Atsisakysite? Konkurentai nusipirks tą adresą, va taip ir daromi pinigai iš oro, o atrodė tokia graži akcija… Kam nauda iš jos? Internetinių adresų tiekėjams, mokesčiu rinkėjams ir tt. O internautam tik papildomos problemos.
Via Lies.lt
Prime Minister Andrius Kubilius opened the World Lithuanian Economic Forum Conference “High tech innovation investment: local to global” in London.
In his opening address, the Lithuanian Prime Minister introduced the innovation potential in innovative Lithuania. Speakers of the forum – economy experts and entrepreneurs having investment experience in Lithuania – stressed two points: there is considerable talent and potential in Lithuania, and the current Government has been pursuing an attractive and consistent investment policy focusing on the high-tech and IT sectors.
The aim of the regular event, whose ambassador is the Lithuanian Prime Minister, is to unite the most influential Lithuanian entrepreneurs living abroad, experts and politicians, and to attract investment in growing Lithuanian companies.
In his opening address the Lithuanian Prime Minister introduced innovation potential in Lithuania and focused on the success stories of global Lithuanian businesses.
According to Kubilius, new technologies have unlocked potential across state borders, with even small companies being able to achieve success. In addition to presenting the Lithuanian success stories to the advanced, IT and communications technologies on a global scale, the Prime Minister also expressed his delight at the expanded global biotechnology and medical technology companies that have been successfully attracting investment, as well as the growing sector of green technologies in Lithuania.
The forum conferences have attracted over 250 entrepreneurs from various countries of the world. The event aims to unite the most influential Lithuanian entrepreneurs living abroad and to help attract investment to the growing Lithuanian companies.
Representatives of the prominent global companies, such as IBM, Barclays, Microsoft, Get Jar, Sicor Biotech (TEVA Group), Nordic Ventures Partners, Angels Den, and other successful companies and the biggest private capital and business angel investors have taken part in the World Lithuanian Economic Forum Conference in London.
Prime Minister Continues Hunt for Investment
The Prime Minister of Lithuania Mr Andrius Kubilius paid a working visit to Stockholm on 9 June, 2010. The purpose of this visit was to follow up (overlook) dynamic and intensive bilateral economic relations between both countries and to spread the message to the Swedish business community on Lithuania’s economic outlook and the Government’s policy priorities. Mr. Andrius Kubilius met the Prime Minister of Sweden Mr Fredrik Reinfeldt. The Prime Minister’s delegation includes the Lithuanian Minister of Economy Mr Dainius Kreivys.
The big part of this visit was devoted to meeting the leading Swedish companies and private equity funds with a view to present Lithuania’s efforts in improving theinvestment environment and to show their intention for new cooperation projects which might foster further bilateral business growth. The meetings were arranged in close cooperation with the Swedish partners representing banking and financial sector investors.
Lithuania was deeply impacted by the recession in 2009. With the acute response to these economic and financial challenges the Government of Lithuania managed to ensure macroeconomic stability in the country. Implementing fiscal consolidation measures Lithuania demonstrated its capability to handle structural problems of public finances in a responsible and efficient way. It is acknowledge not only by the EC and IMF, but also clearly assed by international markets.
The IMF has updated the forecast of Lithuania’s GDP growth to 2% in 2010. International rating agencies have started to upgrade Lithuania’s outlook, Moody’s upgraded the Lithuanian Government’s borrowing ratings from negative to stable in April, Standard&Poor and Fitch also lifted their outlooks for Lithuania from negative to stable in February and March.
The Government of Lithuania has been actively working to promote inward foreign direct investment, giving a special priority to technology-intense and higher value added projects. Dynamically improving relations with neighboring countries, low tax burden, very competitive overall business operation costs, talented people and investment-minded Government are the driven success factors for international companies to be located in Lithuania where Swedish business has already been benefiting. The Government’s efforts to attract investment has already shown concrete results, leading multinational companies such as Barclays, IBM and Western Union have invested in Lithuania.
Sweden is one of Lithuania’s main economic partners taking the top position in the list of foreign investors and being among the key trading partners. Despite of already intensive bilateral economic cooperation, Lithuania is open to discuss new mutually beneficial investment projects.
Via LiTnews
